Šiandien nutariau nedėstyti minčių apie gyvenimą, o eiti tiesiai prie muzikos :)
#2 – Natalie Imbruglia – Torn (1)
Tiesą sakant, iš pradžių planavau parašyti visai apie kitą grupę, bet tada štai kažkaip pagalvojau apie šitą gabalą ir pakeičiau nuomonę.
Šis visiems gerai pažįstamas 90-tųjų pop hitu tapęs koveris yra australų aktorės Natalie Imbruglios pirmasis šuolis į pop muzikos viršūnę.
Natalie Imbruglia, kaip ir nemaža dalis kitų australų dainininkų, aktorių ir šiaip žymių televizijos žmonių, savo karjerą pradėjo nusifilmavusi vienoje iš kultinių australų muilo operų “Kaimynai” (Neighbours), kažkada seniai bandytą rodyti per tais laikais gyvavusią Litpoliinter TV (dabar LNK).
Už šį gabalą Natalie buvo nominuota Grammy apdovanojimui kaip Geriausia Pop Vokalistė, tačiau pralošė jį Celine Dion, tais pačiais metais išleidusiai Titaniko mega-hitą “My Heart Will Go On”. Kaži ar kas abejojo.
Ši daina, bent man asmeniškai, turi kažką labai jaukaus, šildančio ir nuotaiką pakeliančio, kas man joje ir patinka. O prakalbus apie jos klipą, tai man kažkada labai patiko tas klipe vis besimalantis vyriškis :), kuris pas mane tadum buvo iškart įrašytas į “svajonių vyriškių” sąrašą, ir dar vis nėra iš ten išbrauktas :))
Karštis… Sahara…
Vasarai jau praktiškai ant nosies, Australiją vėl užgriuvo eiliniai karščiai (šiandien +33).
Štai jums tipiškiausias australiškos vasariškos dienos pavyzdys – ryte už lango skaidrus ir žydras dangus, dieną spigina kaitri saulė, vakare prasineša smarki liūtis su žaibais per visą skliautą ir perkūnijomis lyg iš gretimo kambario.
Trumpalaikis lietus čia yra daugiau nei dažnas, dažnas yra šiltas lietus, ir stiprus lietus dideliais lašais. Kažkaip prisiminė man dabar, kai dar gyvenant Londone pabusdavau ryte, o ten mane pasitikdavo vis tas pats vaizdas – debesys, nesibaigiantis krapnojimas, neretai dar ir smarkus vėjas. Kiek skėčių aš esu ten sugadinus bekariaudama gatvėje su angliškais musonais… Na bet visa tai jau praeityje. Dabar štai atėjo karščių sezonas.
Vakar bevažiuojant į darbą, tik spėjus išvažiuoti į pagrindinį greitkelį, man pirmą kartą gyvenime sprogo automobilio padanga. Teko virš valandos sėdėti ant kaitrios saulės ir laukti pakol atvažiuos kelių tarnybos vyrai su reikiama technologija ir pakeis mano mašinai padangą. Jaučiu belaukiant ten ant saulės išprakaitavau kokius du litrus vandens :)) Padanga tai plyšo net trijose vietose. Spėju, jog dėl to, kad pritryniau ją kur į bortelį (dar vis mokausi atbulai parkuotis). Kol dariedėjau iki saugaus kelio pakraščio sustojimui, draugiški eismo dalyviai jau baigė mane mirtinai užbadyti žvilgsniais ir pirštais.
Sako, egzistuoja du tipai žmonių: vieniems patinka vėsus klimatas, kitiems – karštas. Vieni negali tverti speigo ir šalčio, kiti negali pernešti nuo prakaito prilipusių prie kūno marškinių ir kepinimosi ant saulės. Pamenu Airijoje gyvenome tokiame 100 metų senumo statybos name, kuriame vonios kambarys buvo įrengtas namo rūsyje. Tamsus, vėsus ir be radiatoriaus. Žiemos metu to kambario temperatūra nukrisdavo, nemeluojant, praktiškai iki nulio. Buvo žiaurus reikalas, kai reikėdavo prisiversti ten nusirengti. Grįžus į kambarį, nebegalėdavau nulipti nuo radiatoriaus.
Taigi, galvojau sau, ryškiai būsiu gimusi ne tam pasaulio pusrutulyje. Man buvo kažkada kažkas taip paaiškinęs.
Oras ir klimatas Australijoje yra žinoma vienas geriausių dalykų iš visų tų dalykų, kuriuos galima rasti Australijoje. Ir nepaslaptis, karštis čia yra laukiamas kaip Kalėdos, tada paplūdimiai nusisėja banglentininkais ir pasyviais gulinėtojais, nepaisant to, kad odos vėžys yra vienas didžiausių Australijos baubų.
Bendroje sumoje manau, jog karštį tveriu pakankamai gerai. Sunku tik būna užmigti vakarais. Pas mane kadangi nei oro kondicionieriaus, nei ventiliatoriaus nėra, tenka suktis buitiškais metodais. Prieš miegą pasimerkiu save į šaltą vandenį, tada šlapia galva einu į lovą, ir dar kojas į drėgną rankšluostį įsivynioju. Tada gaunasi užmigt. Jeigu jau visai blogai, tai tada dar ir šlapiu rankšluoščiu apsikloti reikia. O tada jeigu uodai naktį nepuola ir nezvimbia po ausimis, tai ir miegas būna saldus ir ramus.

__________
Sounds of Oz: #1 – Nick Cave – Into My Arms
Prieš šimtą metų jau žadėjaus pradėsianti pildyti jūsų australiškos muzikos kolekciją, kurią dabar ir ruošiuosi pradėti pildyti nuo bene visiems gerai žinomo atlikėjo, žemabalsio Nick’o Cave’o. Nick’as yra kilęs iš nedidelio Australijos miestelio Warracknabeal, esančio Viktorijos valstijoje netoli Melburno. O čia yra vienas iš mano mėgstamiausių jo solinių kūrinių: